14 Kov 7 klausimai ir atsakymai apie automobilių koroziją
Prieš maždaug 6 metus Lietuvos rinkoje pradėjo kurtis antikoroziniai centrai, siūlantys automobilių padengimo antikorozinėmis medžiagomis paslaugą. Naudodami importines medžiagas, profesionalią purškimo įrangą bei taikydami firminę technologiją šie centrai pamažu pakeitė įvairius auksarankius, naudojančius savo darbo mišinius bei technologiją, kurios principas – kuo daugiau medžiagų, tuo geresnė apsauga nuo korozijos. Artėjant žemai, pasidomėjome ką naujo siūlo klientams antikoroziniai centrai, kaip sekasi realizuoti ilgalaikius planus.
Replicas Relojes Replica Omega Replika Zenith replica orologi rolex
1. Ar netrūksta “centrams” klientų?
2. Kokios yra šio atsilikimo priežastys – nepakanka “centrų”, atsiliekame paslaugos kokybe, ar per daug aukšta paslaugos kaina?
3. Tai kodėl gi klientas “sunkiai” renkasi kelią į antikorozinius centrus?
4. Tai gal ta problema iš tiesų dirbtinai sukeliama, kad po to ją galima būtų spręsti?
5. O kaip vis tik su gamintojo garantijomis?
6. Kokie automobiliai važinėja į antikorozinius centrus?
7. Sukauptas 6 metų antikorozinio dengimo patyrimas Lietuvoje. Ar buvo reklamacijų, ką rodo garantinis padengtų automobilių aptarnavimas?
1. Ar netrūksta “centrams” klientų?
Dabar, artėjant žiemai, klientų padaugėjo, kai kur susidaro net eilė. Sezoniškumas – bendras šios paslaugos požymis. Tik prasidėjus rudeniui, vairuotojai suskumba ieškoti kur ir kuo padengti automobilį, kad per žiemą jis kuo mažiau nukentėtų. 6 metų statistika rodo, kad į “centrus” vidutiniškai atvažiuoja apie 0,4% visų registruotų automobilių. Palyginimui, Skandinavijos šalyse atitinkamai – 4% visų automobilių. Taip kad šiuo požiūriu mes atsiliekame.
2. Kokios yra šio atsilikimo priežastys – nepakanka “centrų”, atsiliekame paslaugos kokybe, ar per daug aukšta paslaugos kaina?
Šiuo metu Lietuvoje yra virš 20 “centrų” visuose didžiausiuose miestuose. Jei paslaugos poreikis būtų pastovus metų bėgyje, tai galima būtų suteikti antikorozinio padengimo paslaugą maždaug 20000 automobilių, t.y. penkis kartus daugiau nei jų kreipiasi dabar. Paslaugos kokybė šiose centruose garantuojama tikrai aukšta. Naudojamos tik sertifikuotos pagal ISO 9001 ir ISO 140001 tarptautinių sertifikatų medžiagos, gaunamos tiesiogiai iš gamintojo – Švedijos koncerno DINOL AB, medžiagos taip pat sertifikuotos Lietuvoje. Daugumos “centrų” techninis personalas apmokytas švedų specialistų, turi jų kvalifikaciją patvirtinančius setifikatus, visa papildomo antikorozinio padengimo technologija standartizuota (IST 2448968-1) ir unifikuota – lygiai tokią pačią technologiją naudoja daugiau kaip 1800 antikorozinių centrų visame pasaulyje.
Kaip patvirtinimą, kad Lietuvos antikoroziniuose centruose teikiamos aukšto lygio paslaugos, galima pateikti, kad ir kokią informaciją. Kadangi DINITROL medžiagų gamintojai glaudžiai bendradarbiauja su automobilių gamintojais (net 22 stambiausi automobilių gamintojai gamyboje naudoja bent vieną iš DINITROL medžiagų), tai apie visus atskirų modelių konstrukcinius pakitimus, kurie gali turėti įtakos papildomo apdirbimo technologijai visi autorizuoti paslaugos tiekėjai informuoja per oficialų atstovą toje šalyje specialios formos laišku su detalizuotu brėžiniu. Pavyzdžiui, 2000 06 01 visi antikoroziniai centrai buvo informuoti, dar Renault Clio 5 durų modelio pradedant nuo 2000 m. priekiniai sparnai bus pilnai gaminami iš plastiko, dėl to jų dengti antikorozinėmis medžiagomis nereikia. Arba 2000 06 08 buvo paskleista informacija, kad Volvo V70 modelyje, gaminamame nuo 2000 plastikiniai vidiniai posparniai priekinėse ir užpakalinėse ratų arkose įtvirtinti kniedžių pagalba, dėl to sunkiai nuimami. Bet gamintojai vis tik rekomenduoja šias vietas papildomai dengti antikorozinėmis medžiagomis. Šie faktai ne tik patvirtina glaudų automobilių bei antikorozinių medžiagų, naudojamų Lietuvoje gamintojų ryšį, bet ir galėtų paveikti tuos pesimistus, kurie abejodami papildomo antikorozinio dengimo būtinumu, pernelyg bijojo, kad tokio padengimo metu tiksliai pagal individualią kiekvieno modelio technologinę schemą būtinai gręžiamos kiaurymės ten, kur kitaip padengti kai kurių nematomų plotų neįmanoma. Informaciją, kurią pastoviai gauna antikorozinių centrų darbuotojai, ne tik užtikrina savalaikę technologijos korekciją, bet ir patvirtina, kad automobilio gamintojai žino, kad dėl jų gamybos specifikos kai kurios kėbulo vietos nėra deramai apsaugotos nuo korozijos ir kad tai būtų padarytą kokybiškai, jie stengiasi laiku informuoti tokios paslaugos tiekėjus. Todėl neverta prašyti meistro – tik negręžk niekur skylių. Tikras meistras būtinai gręžia tiek skylių, kiek jų tikrai reikia padengimo kokybei užtikrinti ir gręžia ten, kur leidžia gamintojas, užtikrinant visų paslėptų mechanizmų ir detalių nepažeidžiamumą. Net gi priešingai, jei Jums siūlo, kad gali padengti antikorozinėmis medžiagomis automobilį, negręžiant kėbule specialiose schemose nurodytų kiaurymių, žinokite, kad paslauga nebus atlikta profesionaliai.
Lietuvos antikorozinių centrų darbą įvertino ir š.m. gegužės mėn. Švedijos koncerno DINOL AB surengę mokamąjį seminarą 6 šalių atstovams būtent Lietuvoje. Švedų specialistai aukštai vertina Lietuvos antikorozinių centrų darbą ir rekomendavo mūsų kaimynams mūsų tinklą, kaip pavyzdinį. Paslaugos kaina Lietuvos centruose svyruoja nuo 500 iki 750 Lt (vid.klasės lengvasis automobilis) ir tai beveik 4 kartus pigiau, nei visiškai tokia pat paslauga Švedijoje. Žinoma, mūsų klientų ir pajamos kitokios. Bet sutikite, kad 700 Lt už kokybišką padengimą su raštiška garantiją, kad Jūsų automobilis nerūdys, palyginus su išlaidomis, kurios neišvengiamos keičiant prarūdijusias detales, perdažant, nėra daug, o kai kur dar gyvybės saugumo faktorius – stipriai surūdijęs automobilis avarijos atveju kelia jos vairuotojui bei keleiviams didelį pavojų. Parduodant aprūdijusį automobilį taip pat neišvengiamai patiriami nuostoliai. Švedijos korozijos instituto specialistai paskaičiavo, kad vidutiniškai per žiemos periodą, kada kėbulo korozijos greitis didžiausias, automobilio vertė dėl korozijos žalingo poveikio sumažėja 1-2%.
Taip kad tikrai taupus automobilio savininkas geriau išleis 700 Lt savo automobilio apsaugai nuo korozijos, nei pasyviai stebės, kaip kasmet jo automobilio vertė krenta.
3. Tai kodėl gi klientas “sunkiai” renkasi kelią į antikorozinius centrus?
Tam yra keletas priežasčių. Pirma, tai tikrai “tuštoka” piniginė – už 500-850 Lt galima nusipirkti apie 200 litrų kuro, be kurio automobilis nevažiuoja. O be antikorozinio padengimo automobilis važiuoja, tik pastoviai rūdija. O automobilio korozija tuo pavojinga, kad kai jos rezultatai tampa matomi – paprastai jau būna vėlu arba labai brangu ką nors daryti. Antra, kai vakaruose gaminti automobiliai pradėjo vyrauti mūsų keliuose, savininkai pradėjo galvoti, kad jie visai nerūdija ir jokia papildoma apsauga joms nereikalinga. Ir trečia – naujų automobilių dileriai, patys neįsigilinę į gamintojo garantijos nuo korozijos esmę bei naudodami tokius marketingo akcentus, kaip 12 metų garantiją kėbului, taip pat formuoja neteisingą automobilių savininkų požiūrį į kėbulo korozijos problemą.
4. Tai gal ta problema iš tiesų dirbtinai sukeliama, kad po to ją galima būtų spręsti?
Deja, bet automobilių korozija yra tiek pat reali, kiek realus pats automobilis. Ir kol kėbulas, bei kitos detalės bus gaminamos iš metalų, tol bus aktuali automobilių apsaugos nuo korozijos problema. Jos aktualumą patvirtina pačių antikorozinių medžiagų egzistavimo faktas, realiai veikiantis visose šalyse antikorozinių centrų tinklas, automobilių gamintojų dėmesys šiai problemai, pasireiškiantys ne tik tuo, kad jų išlaidos automobilio apsaugai nuo korozijos gamybos metu per pastaruosius 20 metų padidėjo nuo 100 USD iki 500 USD vienam automobiliui. Bet ir tuo, kad jie – gamintojai – finansuoja mokslinius tyrimus, kurių tikslas nustatyti, kodėl eksploatacijos metu serijiniai automobiliai rūdija ir ką daryti, kad šis procesas vyktų lėčiau. Tokius tyrimus jau daugiai kaip 20 metų pastoviai vykdo įvairios organizacijos – Švedijos korozijos institutas, Danijos technologijos institutas, įvairios automobiliams skirtų žurnalų redakcijos taip pat vykdo savo tyrimus. Visų šių tyrimų rezultatai bendrais bruožais labai panašūs ir juos galima suvesti į šias pagrindines išvadas:
• visi automobiliai rūdija – jau po 3 metų eksploatacijos ant visų be išimties automobilių kėbulų randama korozijos pėdsakų.
• Automobilio korozijos greitis priklauso nuo automobilio markės ir eksploatacijos sąlygų.
• Visiems be išimties automobiliams rekomenduojama atlikti papildomą antikorozinį padengimą.
• Papildomas antikorozinis padengimas turi būti atliktas geromis medžiagomis bei giežtai pagal technologiją.
5. O kaip vis tik su gamintojo garantijomis?
Tarkim dileriai teigia, kad “Opel Astra” turi 12 metų kėbulo garantiją nuo korozijos, Peugeot – 6 metų, ir panašiai. Pirmiausiai, tai tokia 12 metų garantija turi labai daug papildomų sąlygų, kurios labai sunkiai įgyvendinamos, jei iš viso galima kalbėti apie jų įgyvendinimą. Antra, tai 12 metų (arba 3, arba 6) garantija nuo korozijos užtikrina, kad per tą laikotarpį įvykdant daugelį kitų sąlygų, ant kėbulo nebus kiauryminės korozijos – kitaip tariant, kėbule nebus skylių. Vargu, ar tai paguodžianti garantija. Juolab, kad kaip jau minėjome specialistai tvirtina, kad jau po 3 metų korozijos pėdsakų randama ant visų automobilių. Trečia, net ir ši mažai paguodžianti garantija įsigalioja tik pasibaigus 1 metų bendrai garantijai.
Na, o išnagrinėjus 1 metų garantijos sąlygas tampa aišku, kad tikėtis gamintojo žadamos kompensacijos už išlaidas, susijusias su kėbulo remontu, dėl jo korozijos yra nerealu. Mat garantiniuose įsipareigojimuose 1 metams (kitiems modeliams 2 ar 3) būtina konkrečiai parašyti, kad ši garantija nutrunka, jei gedimas ar pažeidimas atsiranda dėl savininko kaltės, jei automobilis buvo eksploatuojamas nenormaliomis sąlygomis, jei pažeidimai sukelti pašalinių išorinių faktorių (pavyzdžiui, atmosferos kritulių, kelio smėlio bei žvyro, cheminių medžiagų, augalinės ar gyvulinės kilmės medžiagų poveikio dažytiems ir kitiems paviršiams, taip pažeidimai, atsiradę dėl krušos, potvynio, liūčių ir panašiai). Visiškai aišku, kad įvykdyti visus šios absurdiškus garantijos galiojimo reikalavimus normaliai eksploatuojant realų automobilį neįmanoma – nepakišite gi jo po skėčiu prasidėjus krušai ir neparneši per žvyruotą kelio ruožą. Todėl bet kurio automobilio savininkas turėtų gerai įsisąmoninti – tik jis asmeniškai atsako, kaip ilgai tas automobilis jam tarnaus ir jei jis suinteresuotas, kad tas laikas būtų kuo ilgesnis, bei automobilis kuo ilgiau išsaugotų savo vertę, būtų saugus, gražiai atrodytų – papildomas antikorozinis padengimas yra viena iš būtinų priemonių tai užtikrinti. Gamintojo garantija kėbului priklauso dar ir nuo to, kokioje šalyje parduoti skirtas automobilis. Dažniausiai, Skandinavijos šalių rinkai skirti automobiliai specialiai papildomai paruošiami, didinant jų atsparumą korozijai. Todėl suprantama, kad jei Lietuvos dileriai gauna pardavimui automobilius per gamintojų atstovus Skandinavijoje, tai tokie automobiliai tikrai turės ilgesnę garantiją nuo korozijos, kuri bus pagrįsta geresniu gamykliniu paruošimu. Kaip pavyzdį, galima paminėti naujausią informaciją, kurią gavo visi antikoroziniai centrai – po 2000 metų rudens Mitsubishi modelius Space Star ir Carisma gamykloje visai nebedengs antikorozinėmis medžiagomis, išskyrus tik produkciją, skirtą Skandinavijos šalims. Taigi, planuojantiems pirkti šiuos modelius būtina žinoti, iš kokio teritorinio sandėlio į Lietuvą pateko automobilis. Jei ne iš Skandinavijos, tai nuoširdžiai rekomenduojame – kreipkitės į antikorozinį centrą nedelsiant įsigiję automobilį.
6. Kokie automobiliai važinėja į antikorozinius centrus?
Natūralu, kad šis paslaugų rinkos segmentas lyg veidrodis atspindi pokyčius automobilių parke. Pradėjus teikti šią paslaugą, dažniausiai važiuodavo “Žiguliai” , “Lada” , bei senutėliai “Opel Kadett”, “Volksvagen Golf” ,”Ford Siera”. Paskutiniais metais praktiškai dingo iš mūsų klientų, išskyrus šiais metais gana sėkmingai parduodami nauji “Lada” automobiliai. Be to aiškiai stebimos tendencijos – vis daugiau naujų arba beveik naujų automobilių atvažiuoja į antikorozinius centrus. Didėja komercinės paskirties automobilių dalis – tai irgi suprantama, nes jie ypač intensyviai eksploatuojami, o tai be abejonės trumpina jų tarnavimo laiką bei ženkliai spartina korozijos procesą.
Džiugina, kad rimti dileriai, siekiantys ilgalaikių tikslų vietos rinkoje (kaip pavyzdžiui “Klaipėdos Vista”) suprantama, kad svarbu ne tik parduoti automobilius, bet ir garantuoti, kad jie ilgai ir be problemų tarnautų pirkėjui ir dėl to įsirengė antikorozinį centrą savo patalpose, siūlydami antikorozinį padengimą savo klientui, kaip vieną iš priešpardaviminių paslaugų. Norėtųsi, kad ir kiti dileriai realiau išnagrinėtų savo tiekėjų garantijos nuo korozijos sąlygas ir užuot pernelyg jomis pasitikėdami mažiau rizikuotų savo, kaip pardavėjo bei serviso tiekėjo reputacija, bent jau suteiktų informaciją savo pirkėjams apie galimybę gauti deramo lygio antikorozinio padengimo paslaugą antikoroziniuose centruose.
Labai bloga padėtis autobusų, troleibusų parkuose. Jų transporto priemonės eksploatuojamos labai intensyviai, gamyklinės priemonės labai jau menkos, dėl to autobusai bei troleibusai rūdija ypač greitai. Užtenka pamatyti, kaip atrodo troleibusas jo kapitalinio remonto (po 8-12 metų eksploatacijos) kad pasidarytų aišku, kuo rizikuoja tokio parko vadovai, o kartu ir kiekvienas visuomeninio transporto keleivis. Troleibuso rėmas, kuris yra nešančioji konstrukcija ir prie jo pritvirtinti išoriniai bei vidiniai dekoratyviniai skydai, daugelyje vietų surūdijęs visai – nėra nei rėmo pėdsakų. Kas gali atsitikti, jei perkrovus troleibusą keleiviai spūstels būtent ties tą vietą, kur tik vidiniai presuoto kartono bei stipriai aprūdijęs plonos skardos lapas išorėje. Rūpestingi tokios firmos darbuotojai taip pat turėtų skirti daugiau dėmesio savo automobilių apsaugai nuo korozijos – jei ne tik ilgiau tarnaus, bet ir leis išvengti pavojaus keleivių gyvybei avarijos metu.
7. Sukauptas 6 metų antikorozinio dengimo patyrimas Lietuvoje. Ar buvo reklamacijų, ką rodo garantinis padengtų automobilių aptarnavimas?
Rimtų nusiskundimų paslaugos kokybe nebuvo. Pasitaikė atskiri atvejai, kai pervargęs operatorius praleido vieną ar kitą kėbulo vietą, kurių specialiuose schemose kiekvienam modeliui būna virš 100, o kliento automobilis pateko į avariją ir teko ardyti, sakysim dureles, kuriuose buvo nepakankamas kiekis antikorozinių medžiagų. Arba, pavyzdžiui, žmogus, neįsigilinęs į ką gi garantuoja paslaugos tiekėjas, pareiškė pretenzijas, kad jie sumokėjo už savo 14 metų “Opel Kadett” padengimą 500 Lt, o “skylės” durų apačioje kaip buvo, taip ir liko. Dėl to dengiant antikorozinėmis medžiagomis automobilius, ypač senesnius, kur neišvengiamai jau yra gana daug surūdijusių vietų, labai svarbu žinoti, kad papildomas antikorozinis padengimas ne pašalina jau esančių rūdžių, o tik jas “užkonservuoja”, neleisdamas deguoniui bei drėgmei toliau aktyviai veikti.
Kartais kyla klausimas, kodėl “Jono” automobiliui buvo suteikta 3 metų garantija, o mano tik dveji? Antikorozinio dengimo garantijos laikas priklauso nuo kiekvieno dengimo automobilio realios būklės – kiek jam metų, kaip atrodo jo kėbulas ir t.t.
Taip pat labai svarbu, kad automobilis būtų pateiktas patikrinimui tuo laiku, kuris nurodytas “Garantiniame sertifikate”, kurį užpildo paslaugos teikėjas. Deja, tokiam patikrinimui atvyksta gal tik 30% klientų, tuo tarpu laiku neatlikus tokio planinio patikrinimo, garantija apdirbimui netenka galios. Tokių patikrinimų metu, kai taisyklė, įsitikinama, kad uždarų ertmių danga (duryse, slenksčiuose, lonžeronuose) būna nepažeista, plėvelė išlieka ištisinė, elastinga. Atskirais atvejai, kai dengtas automobilis buvo remontuojamas, perdažomas, vidinių ertmių danga randama žymiai plonesnė, dėl nutekėjimo į apačią. Dugno danga dažniausiai pažeidžiama ratų arkose, ypač daug laiko važinėjama žvyruotais keliai arba po žiemos periodo, kai kelių priežiūrai naudojama druskų, smėlio-druskų mišinių ir dėl jo abrazyvinio poveikio, lekiant kelio paviršiu ir po ratų ne ir pakankamo storio antikorozinė plėvelė nusidėvi. Tokiu atveju užtenka patikrinimo metu lokalinio dangos atstatymo, tas kainuoja visai pigiai, bet už tai išsaugoma garantija visa padengimui.